Arvydas Vaitkus – aktyvus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, LVŽS frakcijos lyderis. Jis pasiryžęs viešinti neliečiamųjų „darbo“ metodus. Jų auka jis tapo po to, kai atsisakė bendradarbiauti su konservatoriais ir viešai pareiškė ketinimą dalyvauti savivaldybių rinkimuose drauge su LVŽS. Jis neslepia, jog klanai ir jų kurti tinklai nori valdyti viską, tarp jų – ir valstybės finansus. „Tai yra esminis skirtumas tarp interesų grupių valdomų politikų ir naujos kartos politikos, kuriai atstovauja LVŽS. Todėl man yra priimtina ši politinė jėga ir netgi dar labiau gerbtina po to, ką man pačiam teko patirti – pajusti, kaip su žmonėmis susidorojama, jei netampi savu“, – atvirai pasakoja A. Vaitkus.
NUO APDOVANOJIMŲ UŽ PASIEKIMUS IKI ATLEIDIMO BE PAAIŠKINIMŲ
A.Vaitkus sako, labai didelio senbuvių politikų pasipriešinimo sulaukė vien todėl, kad į rinkimus nėjo nė su viena iš jų partijų. Kito paaiškinimo, kodėl prasidėjo šmeižto atakos, pasitelkiant net LRT, jis nemato, nes prieš paskelbiant ketinimus pasukti politiko keliu, jis buvo ne sykį apdovanotas ir įvertintas už ypatingai gerus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklos rezultatus. „Transporto srityje dirbau beveik dvidešimt metų: atsakingose pareigose Susisiekimo ministerijoje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovo pozicijoje, o taip pat ir šios srities privačiame versle. Per šį laikotarpį neturėjau nė vienos pastabos. Apsisprendus daugiau padaryti dėl žmonių ir dirbti politikoje, mane bando paversti vos ne šalies priešu. To tikrai nesitikėjau“, – sakė A. Vaitkus.
nustebino tai, jog atleidimo dieną, penkių minučių skirtumu jis gavo daugiatūkstantinę premiją už geriausius uosto direkcijos rezultatus jos istorijoje ir įsakymą apie atleidimą. „Susisiekimo ministerijos rašte teismui nurodyta, kad buvau atleistas be priežasties. Maniau, jei įsivyraus tokia teisinė praktika šalyje, koks protaujantis savo srities profesionalas eis dirbti į valstybės valdomą įmonę? Kam reikalingos vadovų penkerių metų kadencijos sutartys, kurios pasirašomos tarp ministro ir įmonės vadovo? Taigi, tai klausimai ne tik mano atžvilgiu. Jie labai greitai apsisuko bumerangu. Kai R. Masiulio paklausė, ar dėl galimai blogo darbo negali būti atleistas „Lietuvos geležinkelių vadovas“, jis atsakė, kad tam turi būti priežastis, o man jos nereikėjo, nes nesu savas“, – pasakoja A. Vaitkus.
KONSERVATORIŲ SPAUDIMAS IR R. MASIULIO SMS
Nenuostabu, kad lyderių, gerus rezultatus rodančių vadovų, norėtų visos partijos. Ir A. Vaitkų kalbinosi TS-LKD. Tačiau, A. Vaitkui atsisakius tapti konservatorių komandos dalimi, pasipylė skundai į įvairias instancijas. Jam apie daromą konservatorių spaudimą mobiliojo ryšio žinute prisipažino ir tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kuris ragino A. Vaitkų trauktis iš uosto direktoriaus pareigų vos tik jis pranešė, kad rinkimuose dalyvaus su LVŽS ir yra palaikomas partijos lyderio Ramūno Karbauskio. „Labai aktyviai į puolimo procesą įsijungė LRT tyrimų skyrius, skleidęs melą ir šmeižtą mano bei kartu rinkimuose dalyvavusių asmenų atžvilgiu. Visada galvojau, kad tai visuomeninė žiniasklaidos priemonė, nes išlaikoma visų mūsų mokėtojų lėšomis. Manau, didelė dalis Lietuvos piliečių mato ir supranta, kas vyksta“, – pasakojo A. Vaitkus.
VIENOS PARTIJOS REIKALAUJA, KITOS – PADEDA
Arvydo Vaitkaus teigimu, jis sulaukė ne vieno polinių partijų pasiūlymo dalyvauti rinkimuose. Tačiau jis pasirinko LVŽS. „Jau keletą metų nesu jokios partijos narys. Mano noras buvo, yra ir bus prisidėti prie klaipėdiečių gerovės kūrimo ir žmonių norų įgyvendinimo. Su kuo to siekti, nėra taip svarbu. Svarbiausia yra tikslai. Labiausiai nuomonės sutapo su LVŽS. Man nebuvo keliami jokie reikalavimai, o priešingai – buvo pasiūlytas bendradarbiavimas ir visapusiška pagalba plėtojant Klaipėdą. To nesiūlė nė viena politinė jėga iš daugelio, kurios vedė diskusijas apie galimybę į rinkimus eiti kartu“.
KODĖL „NELIEČIAMIESIEMS“ NEREIKALINGA KOMPETENCIJA?
Pasak A. Vaitkaus, kalbant apie kompetenciją, negalima nepastebėti, kad buvusioje Susisiekimo ministerijos aukščiausioje politinėje vadovybėje nebuvo nė vieno transporto srities specialisto. O būtent jie privalo būti aukščiausio lygio srities ekspertai, nes jiems pavesta kurti šalies transporto politiką ir transporto srities progresą. „Kai reikia eiti pas gydytojus, gi neiname pas ekonomistus ar bankininkus, tiesa? R. Masiulio vadovybė atleido beveik visus valstybės valdomų transporto įmonių vadovus, dešimtmečiais dirbusius didelės patirties reikalaujančioje ūkio srityje. Susisiekimo ministerijos vadovybė tris metus iš eilės deklaravo skaidrumo principus. Tačiau susidaro įspūdis, kad viešai deklaruojamas „skaidrinimas“ turėjo ir kitų tikslų. Kaip atrankos konkursuose į tų įmonių vadovų pozicijas „skaidriai“ laimėjo buvę ministerijos vadovų bendradarbiai, draugai? Kaip be konkurso buvo paskirti kai kurie vadovai, kaip kai kurios bendrovės turėjo išskirtinę teisę vykdyti atranką ir dar vėliau apmokyti tuos vadovus už dešimtis tūkstančių eurų visų mokesčių mokėtojų pinigų? Manau, šiais klausimais turėtų domėtis atsakingos teisėtvarkos institucijos. Ypač matant skaičius, kurie nemeluoja. Kai kurie statistiniai faktoriai neleidžia mąstyti kitaip, kad transporto sektoriuje patyrėme tam tikrą nuosmukį. Pasaulio banko kasmet skelbiamame „Logistic Performance Index“ reitinge Lietuva krito žemyn – 2016 m. užėmusi 29-ąją vietą, vadovaujant R. Masiuliui, smuko į 54-ą. Sumažėjo ir BVP dalis, kurią sukuria transporto, tranzito ir logistikos sektorius. Būtų galima vardinti didelę eilę kilusių kitų problemų. Svarbiausios iš jų akivaizdžiai matomos kelių sektoriuje, niekaip nepradedami asfaltuoti kaimų keliai, netvarkyta automagistralė Vilnius–Klaipėda, kur leistinas greitis vasarą yra 130 km/h, kur pirmos juostos provėžos labiau panašios į geležinkelio bėgius nei į kokybišką kelio dangą. Per tuos dvidešimt metų darbo transporto srityje pastebėjau, kad jei yra masiškai atleidžiami ilgus metus išdirbę savo srities profesionalai, prasilenkiama su kompetencija arba dar blogiau – su skaidrumo normomis“, – sako A. Vaitkus.
