• Didinome prokurorų nepriklausomumą. Atsirado specialiojo prokuroro statusas. Juo besinaudojantis prokuroras įgyja platesnius įgaliojimus, jį sunkiau atleisti ar kitaip persekioti tarnyboje už tai, kad jis imasi rezonansinių tyrimų. Specialiojo prokuroro statusas gali būti suteikiamas prokurorui, tiriančiam aukštas pareigas užimančių asmenų korupciją, nusikaltimus ekonomikai ar finansų sistemai;
  • stiprinome teismų nepriklausomumą ir skaidrumą. Principingai reagavome į teisėjų korupcijos bylą: ikiteisminiame tyrime figūruojantys teisėjai buvo nedelsiant atleisti iš užimamų pareigų. Įvykdyti pokyčiai teismų savivaldoje, ji galės atsinaujinti – įvestos kadencijos ir rotacija;
  • specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) suteiktas naujas instrumentas – atsirado analitinė antikorupcinė žvalgyba. Tai STT vykdoma analitinė veikla, apimanti informacijos apie korupciją ir su ja susijusius reiškinius rinkimą, apdorojimą, gretinimą su kita STT turima vieša ar įslaptinta informacija, kokybiškai naujų duomenų, kurie yra šių informacijos apdorojimo procesų rezultatas, gavimą, naudojimą ir teikimą valstybės ar savivaldybės institucijoms ir pareigūnams, įgaliotiems priimti korupcijos paplitimo mažinimo požiūriu reikšmingus sprendimus;
  • užtikrinome asmenų, pranešančių apie korupciją, apsaugą. Jiems suteikiamas pranešėjo statusas, kuris jiems duoda papildomą apsaugą nuo persekiojimo, pvz. darbo vietoje. Taip pat pranešėjams, už ypač tyrimui reikšmingą informaciją, gali būti skiriamas užmokestis;
  • skaidrinome viešuosius pirkimus ir valstybės įmonių veiklą;
  • skaidrinome Seimo darbą. Vos pradėję dirbti atsisakėme vienos pagrindinių išlikusių Seimo narių privilegijų – automobilių, kurie paprastai ir likdavo Seimo nario nuosavybe, nuomos už valstybės pinigus. Išviešinome Seimo komitetų, komisijų, darbo grupių posėdžius – jie pradėti transliuoti internete. Taip visas sprendimų priėmimo procesas tapo viešu;
  • įpareigojome politikus specialiame registre deklaruoti jų susitikimus su verslo grupėmis. Šis įpareigojimas galioja ir verslo grupėms – jos taip pat privalo savo susitikimus išviešinti. Nuo kitų metų pradžios kiekvienas rinkėjas galės bet kada susipažinti su kuo ir kada susitinka jo Seimo narys, kas ir kodėl jam siūlo įstatymų projektus;
  • neleidome lobti iš korupcinės veiklos. Dešimtmečius galiojo tvarka, kad pritrūkus įrodymų organizuoto nusikalstamumo ar korupcinėse bylose, arba suėjus jų senačiai, visas įtariamųjų neaišku kokiu būdu uždirbtas turtas, kurio jie negalėjo pagrįsti savo teisėtomis pajamomis, toliau buvo sėkmingai jų naudojamas. Valstybėje buvęs turto konfiskavimo mechanizmas iš esmės neveikė, nes valstybė buvo priversta įrodinėti turto neteisėtumą, nors dažnai buvo aišku, kad žmogus teisėtų pajamų negalėjo tiek turėti. Dėl to pasekėme Jungtinės Karalystės, Airijos, Italijos bei kitų Europos šalių pavyzdžiu ir pakeitėme požiūrį į galimai nusikalstamu būdu įgytą didelės vertės turtą: tuo atveju, jei asmens turto vertė, kurios jis negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis, viršija 100 tūkst. eurų ir yra pagrindo manyti, kad asmuo renkasi nusikalstamą gyvenimo būdą (pvz. yra buvęs įtariamuoju korupcinėje byloje, bet nenuteistas suėjus senačiai), tas asmuo privalo įrodyti teisėtą savo turto kilmę. Neįrodžius, kad turtas buvo sąžiningai uždirbtas – jis pereina valstybės nuosavybėn;
  • mūsų priimtos priemonės prisidėjo prie faktinio kyšininkavimo mažėjimo. „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenimis, faktinis kyšininkavimas, vertinant kyšio davimą per pastaruosius 5 metus, sumažėjo nuo 31% iki 18%;
  • skaidrindami statybų, transporto, prekybos sektorių, taikydami šešėlio mažinimo priemones pasiekėme, kad vien per 2019 m. iš šešėlio ištraukta apie 200 milijonų eurų. Palyginimui: tai pusė tos sumos, kurią valstybė per metus išmoka Lietuvos vaikams, kaip „vaiko pinigus“, arba tai sudaro daugiau kaip septynių tokio dydžio, kaip Prienai, savivaldybių biudžetus.