Priešingai nei pasaulis, Lietuva susiduria su bene mažiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, „Lietuvos ekonomika, skirtingai nuo Europos Sąjungos, gali metus baigti teigiamu augimu“, „Krizė baigėsi neprasidėjusi: karantino nuosmukis – perpus mažesnis už prognozuotą“, „ekonomistai padėtį vadina fenomenalia“. Tai ne rinkiminės kampanijos šūkiai, o Lietuvoje veikiančių didžiųjų bankų analitikų vertinimai. Prisimenant, kokias kategoriškai niūrias prognozes skelbė Lietuvos banko pirmininkas, buvęs Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas Vitas Vasiliauskas, konservatorius Andrius Kubilius, kaip į jas reagavo opozicijos atstovai, niekindami mūsų inicijuotas pagalbos priemones, sakydami, kad drastiškai mažės atlyginimai, trauksis ekonomika, didės bedarbių skaičius. Kodėl tokios absoliučiai klaidingos prognozės buvo teikiamos visuomenei? Reikėjo įbauginti Lietuvos žmones, kelti nepasitikėjimą valdžia, kad ekonominė krizė gilėtų, didindama konservatorių šansus rinkimuose?
Nežinau, už kokius nuopelnus Lietuvos banko vadovai gauna tokius milžiniškus atlyginimus, lenkiančius šalies Prezidento, bet net man, agronomui, buvo akivaizdu, jog sektoriai, labiausiai nukentėję dėl koronaviruso, Lietuvoje nėra tokie dideli, o eksportas orientuotas į tas valstybes, kuriose ekonominis nuosmukis irgi nebus labai didelis. Lietuvos eksporto struktūra tokia, kad nėra aiškios priklausomybės nuo kažkokios dominuojančios prekių grupės.
Kaip ilgametis žemdirbys, galvojau, kodėl Lietuvos banko analitikai nepastebi ir tos aplinkybės, kad šiais metais Lietuvos žemdirbiai gali išauginti rekordinį javų derlių ir tapti mažinančiu ekonomikos lėtėjimą faktoriumi? Prognozės negali remtis tik pesimistiniais scenarijais, visas galimybes būtina vertinti, šiuo konkrečiu atveju, net nežinant, ar sausra nesumažins derliaus, kaip tai atsitiko ankstesnius dvejus metus.
Dabar jau galima pasakyti, jog šiemet derlius bus rekordinis ir Lietuvos žemdirbiai labai daug prisidės prie visos šalies gerovės didinimo. Labai norisi apie tai garsiai kalbėti, sakyti, kad girdėtų visi, nes jau kuris laikas man skaudu už mano kolegas ūkininkus, kurie jau kelerius metus gyvena aplinkoje, kur nuolat vyksta žemdirbių menkinimas, ne vietoje ir ne laiku jiems skiriamos pašaipos. Be viso to spaudimo viešojoje erdvėje, šie žmonės dar trejus metus iš eilės patyrė didelius nuostolius, bet išgyveno, o šiais, kriziniais metais, taps svarbia Lietuvos ekonomikos atrama.
Aš suprantu, kad žemdirbių žeminimo priežastis esu aš, o konservatoriška propaganda nieko daugiau nesugeba, kaip menkinti visus, kurie jiems trukdo. Bet net ir aš nesitikėjau, kad Lietuvos banko vadovai sąmoningai gąsdintų Lietuvos žmones, menkintų Lietuvos vardą ES šalių akyse, teikdami absurdiškai blogas ekonomikos prognozes. Nesitiki, kad jie tiesiog suklydo. Tokio pripažinimo neišgirdome ir iš jų pačių. O kad opozicijai tai patiko, faktas. Dėl jos belieka tik eilinį kartą pasakyti, jog šitie liberalių pažiūrų politikai taip trokšta valdžios, jog renkasi kenkti valstybei ir joje gyvenantiems žmonėms.
Visi prisimena, kaip opozicijos lyderis reikalavo įvesti nepaprastąją padėtį Lietuvoje ir koronaviruso sukeltos krizės valdymą perduoti kariuomenei. Po kelių savaičių, pamatę, jog valdžia puikiai susidoroja su koronaviruso sukeltais iššūkiais, pradėjo teigti, jog kreditai, parama įmonėms ir žmonėms yra nepamatuota, o rezultate ekonomika stos, o žmonėms bus užkrautos nepakeliamos skolos. Pasakojo taip, tarsi prisimintų 2009–2010 metus ir savo pačių sprendimų sukeltas pasekmes ekonomikai, žmonių „gerovei“. Mūsų veiksmai ir elgesys buvo visiškai priešingi jų sprendimams ir nežiūrint pastovios kritikos, mes darėme nuoseklius sprendimus, kurie dabar duoda akivaizdų rezultatą. Dabar jau galima teigti, jog konservatoriškoji propaganda patyrė dar vieną milžinišką pralaimėjimą. Jų garsūs teiginiai apie blogąjį scenarijų Lietuvos ekonomikoje nublanksta Lietuvos pergalės ir ekonominio atsigavimo kontekste.
VISKAS BUS GERAI IR KODĖL MUMS REIKIA DAUGIAU OPTIMIZMO?
Nepaisant opozicijos siekio sumenkinti valdžios pastangas suvaldyti ekonomines koronaviruso pasekmes, Lietuvos ir tarptautinių kampanijų darytos objektyvios visuomenės nuomonės apklausos bei vartotojų pasitikėjimo tyrimai rodo, kad yra visiškai kitaip, nei per 2009– 2010 metų krizę.
„Eurostat“ skelbiama statistika rodo, kad gegužę Lietuvos vartotojų rodiklis buvo vienas geriausių Europos Sąjungoje. Optimistiškiausiai ateitį vertino danai, po jų – švedai, suomiai, čekai, estai, lietuviai.
Pokytis džiugina ekonomistus ir jie sako, kad būtent vartojimas artimiausiu metu bus pagrindinis šalies ekonomikos ramstis. Svarbiausia tai, kad su vartojimo skatinimu sutinka ir Lietuvos, ir pasaulio ekonomistai, kurie, beje, ir rekomendavo vyriausybėms krizių metu ieškoti sprendimų, skatinančių vartojimą, padedančių finansiškai tiems žmonėms, kuriems lėšų reikia labiausiai, kad žmonių gauti papildomi pinigai taptų vartojimo paskata, o kartu ir savotiška pagalve, ekonomikai neleisiančia patirti didelių smūgių.
Šias rekomendacijas mes išgirdome. Atlikdami 2008–2009 m. krizės tyrimą, kurio išvadoms Seimas šiandien pritarė, turėjome galimybę įvertinti, kaip turėtų būti priimami sprendimai, kad konservatorių padarytos klaidos nesikartotų. Tad Vyriausybės ir Seimo sprendimai kardinaliai skiriasi nuo tų, kurie buvo priiminėjami 2009 m. Lietuvos vartotojų pasitikėjimo kilimas rodo, kad žmonės tai jaučia ir mūsų pastangos duoda vaisių. Tuo įsitikinti galite ir patys – lentelėje apačioje matote, kaip situacija atrodė po 2009 m. krizės ir kaip ji atrodo dabar.
Pasakyčiau dar daugiau – situacija, kurią matome, bei kylantis vartotojų pasitikėjimas rodo, jog krizės, kokią turėjome 2009 metais, labai tikėtina, kad mums pavyks išvengti, o ekonomikos nuosmukį mes visi įveiksime taip, kaip jau kartu suvaldėme kilusią pandemijos bangą.
Nepasiduokite prokonservatoriškai propogandai, kad Lietuvoje viskas griūva, visur chaosas ir viskas bus blogai, nesileiskite įbauginami – Lietuvos žmonių baimė ir nepasitikėjimas ir yra konservatorių tikslas bei rinkimų strategija. Tą patį jie kalbėjo, kai kovėmės su pandemijos banga, ir sakė, kad viską darome blogai ir Lietuvoje bus blogiausias įmanomas sveikatos scenarijus, taip pat gąsdina Lietuvos žmones ir dabar, kovojant su ekonomikos problemomis.
Kai konservatoriams valdžia yra tiesiog „lovys“ ir jos troškimas atima bet kokią savigarbą, Andrius Kubilius supranta, kad konservatoriai apsijuokė su savo reikalavimu Lietuvoje dėl koronaviruso įvesti nepaprastąją padėtį, kurios valdymą būtų tekę perduoti kariškiams. Buvo viešai tyčiojamasi iš Aurelijaus Verygos ir Sauliaus Skvernelio sugebėjimų valdyti ekstremalią padėtį. Andrius Kubilius, galvodamas, jog Tauta spėjo pamiršti, ką konservatoriai kalbėjo vos prieš du mėnesius, įjungė visiškai priešingą plokštelę. Šiandien Europos Parlamento narys teigia, kad esą jau net ekstremali situacija ir karantinas, kurie reiškia kur kas mažiau žmogaus teisių suvaržymų nei konservatorių reikalauta nepaprastoji padėtis, buvo per griežtos perteklinės priemonės, esą reikėjo mokytis iš kitų šalių praktikų ir neva Saulius Skvernelis pripažįsta padaręs klaidą. Kad Andrius Kubilius yra absoliutus demagogas, o jo jaunieji kolegos – arogantiški cinikai, man asmeniškai abejonių nekyla, bet kada šie pseudopatriotai ir jų draugeliai, premjero pavadinti „drąsiais kiškiais“, ima postringauti apie Vyriausybės klaidas, lieka konstatuoti, jog dėl savo neapsakomo valdžios troškimo, jie tampa apgailėtinais.
Pone Andriau Kubiliau, Jūs ir Jūsų kolegos dabar turėtumėte šnekėti ne apie Vyriausybės ir valdančios daugumos klaidas, o apie savo absurdiškus reikalavimus prieš keletą mėnesių, apie savo pastangas trukdyti priimti būtinus sprendimus Seime, dėl kurių pagalba Lietuvos žmonėms vėluodavo minimum savaitę. Jūs nuo pat koronaviruso plitimo pradžios elgėtės kenkėjiškai, svajodami, kad krizė bus blogai valdoma ir jūs galėsite toliau menkinti valdančiuosius.
Saulius Skvernelis kalba apie tai, jog dabar mes daug geriau pasiruošę pasitikti galimą antrąją koronaviruso bangą, jog būsime pajėgūs suvaldyti galimus židinius, o mūsų žmonės išmoko naudoti apsaugos priemones, saugoti save ir savo artimuosius. Būtent dėl to antrosios bangos atveju gali būti išvengta tokių karantino priemonių, kurios buvo taikomos kelis praėjusius mėnesius.
Dabar vyksta antrasis koronaviruso sukeltos krizės suvaldymo laikotarpis, kada bandome išvengti ekonominės krizės pasekmių žmonių gerovei ir valstybei.
Kasdieną skaitau, matau ir girdžiu, kaip prokonservatoriška propaganda gąsdina visuomenę baisiomis ekonominės krizės pasekmėmis ir jie daro tam, kad sukelti kuo didesnę žmonių baimę dėl savo ateities, tuo pačiu provokuodami žmones taupymui, o ne vartojimui. Jei tai darytų mums priešiškų šalių propaganda, viduje šalies veikiantys išdavikai, tai būtų galima suprasti. Bet kai Tautai kenkia savi pseudopatriotai, tai belieka manyti, jog sveikas protas juos paliko ir tyliai verkia kažkur kamputyje. Gal mano žodžiai skamba grubiai, įžeidžiančiai, bet konservatoriai ir jų bendraminčiai puikiai supranta, jog jų retorika šiandien specialiai formuojama taip, kad ekonominės krizės pasekmės Lietuvoje būtų kuo skaudesnės.
Kodėl jūs, konservatoriai, taip neapkenčiate Lietuvos žmonių, nejaugi neužteko to skausmo, kurį sukėlėte Tautai savo neatsakingais sprendimais 2008–2009 metais? Jūs dabar elgiatės kaip niekšai, kuriems svarbiausia gyvenime yra valdžia, kurią jūs iš karto paversite „loviu” sau ir jūsų sukurtiems klanams, kaip tai atsitikdavo visada, kai jūs tik įgaudavote valdžią.
