Stulbinanti instituto narių karjera?

Kaip Jūs reaguotumėte, jeigu sužinotumėte, kad konkursuose į valstybės strateginių, su nacionaliniu saugumu susijusių įmonių vadovus dalyvauja ir sprendimus priiminėja viena, įvairius fizinius ir juridinius asmenis vienijanti asociacija? Pavyzdžiui, kad būtų aiškiau, verslininkus ir kitų profesijų asmenis vienijanti asociacija „Brolis broliui brolis“ dalyvauja susisiekimo ministerijos organizuojamuose konkursuose, vienas iš buvusių „brolių“ yra pats ministras, „brolių“ vadovu buvo ir viceministras, kitas „brolis“ ministro paskiriamas komisijos nariu, taigi buvęs „brolių“ vadas ir esamas „brolis“ sprendžia, kas laimės – esamas ir buvęs „broliai“ balsuoja už savo asociacijos narį, kolegą kitą „brolį“, kuris po tokio „konkurso“ tampa strateginės įmonės vadovu!

Ši istorija atskleis dar vieną epizodą, kuris kelia daug klausimų dėl skaidrumo, viešo intereso (ne)paisymo ir privačių interesų (ne)derinimo.

Susisiekimo ministerijai vadovaujant Rokui Masiuliui, viešojoje erdvėje ima skambėti institutu pasivadinusios asociacijos pavadinimas – „Baltic Institute of Corporate Governance“ (liet. asociacija Bendrovių valdysenos institutas Baltijos šalyse). Šis institutas (toliau BICG), Roko Masiulio valdymo laikotarpiu turėjęs išskirtines teises formuojant susisiekimo sektoriaus strateginių įmonių valdybas ir tarpusavyje siejantis nemažą dalį kartu su Roku Masiuliu po energetikos ir susisiekimo sektorių keliaujančių aukštas pareigas užimančių žmonių.

Asociacija BICG nėra mokslo įstaiga, o veikia pagal Asociacijų įstatymą. Tokių organizacijų tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams (!) ir juos ginti (!) ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Įstatymas leidžia asociacijai pasivadinti kitais pavadinimais – draugija, visuomenine organizacija, o taip pat – ir institutu. Tačiau tai nereiškia, kad toks „institutas“ iš karto taps mokslo įstaiga, atlikinės mokslinius tyrimus ar suteikinės mokslo laipsnius. Taip, jis gali rūpintis ir dalintis patirtimi, tačiau toks institutas gali nieko bendro neturėti su mokslu, juo labiau – su mokslo etika. Tai puikiai liudija ir faktas, kad vienas iš BICG steigėjų – buvęs KTU rektorius Petras Baršauskas, kuriam mokslo darbo plagiato skandalas kainavo rektoriaus postą, o vėliau – panaikintą socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Nepaisant to, kad institutas neturi nieko bendro su mokslo įstaiga, jis, Rokui Masiuliui tapus susisiekimo ministru, pradedamas kviesti į susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonių valdybų narių atrankas. Šios komisijos patvirtinamos susisiekimo ministro įsakymu ir visose jose naudojama ta pati schema: atrankos komisijos pirmininkas – buvęs instituto prezidentas ir R. Masiulio viceministras Paulius Martinkus (dabar kartu su R. Masiuliu pasitraukęs į vadovaujančias pareigas „Vilniaus šilumos tinkluose“) bei vienintelė nevalstybinė institucija, kurios atstovai gali būti kviečiami į atrankos pokalbius – asociacija „Baltic Institute of Corporate Governance“. Schema buvo pakartota daug kartų. Tokios išskirtinės teisės ministro įsakymu institutui suteiktos AB „Lietuvos paštas“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“, AB „Kelių priežiūra“, valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, AB „Problematika“, AB „Lietuvos oro uostai“, AB „Detonas“, valstybės įmonių „Vidaus vandens kelių direkcija“, „Registrų centras“, „Oro navigacija“, AB „Smiltynės perkėla“ valdybos narių atrankoje.

Išskirtinį skaidrumą vaidinęs R. Masiulis pražiūrėjo tai, kad toks aktyvus instituto dalyvavimas susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonių valdybos narių atrankose kelia ir interesų konflikto pavojų – vienas iš instituto steigėjų yra UAB „Girteka Logistics“ direktorius strateginei partnerystei Kristian Kaas Mortensen. UAB „Girteka Logistics“ yra didžiausia Europoje pilnų krovinių gabenimo kompanija. Ar yra normalu, kai su logistikos paslaugomis besiverčiančiu verslu susijusi asociacija, pasivadinusi skambiu instituto vardu, turi galimybę dalyvauti formuojan valstybės įmonių, akcinių bendrovių valdybas? Ar tokiu atveju nesusiklosto poveikio galimybė, išsiderant sau palankiausias sąlygas bei dėkingumo ryšiai tarp tų, kurie buvo atrinkti į valdybos narius, ir tų, kurie dalyvavo atrenkant ir galbūt rekomendavo atrinkti?

Kad ryšiai greičiausiai daro savo, rodo ir tai, kad institutui sekasi ir su viešaisiais pirkimais, ypač tose įmonėse, kur turi „savus“ vadovybėje.

Štai, vos 2016 m. gruodį instituto prezidentui Ryčiui Ambrazevičiui, kartu su R. Masiuliu keliaujančiam po energetikos sektorius nuo 2011 m., tapus UAB „EPSO-G“ valdybos pirmininku, jau 2017 m. balandžio pradžioje institutas laimi konkursą ir su UAB „EPSO-G“ pasirašo daugiau kaip 10 tūkst. eurų vertės sandorį, kuriuo įsipareigoja pravesti šešių dienų mokymus dviems – keturiems valdybos nariams.

Dar dvejus instituto mokymus valdybos nariams perka AB „Lietuvos geležinkeliai“. Taip jau sutapo, kad instituto paslaugų pirkimai pradėti vykdyti po to, kai „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo vadovauti Mantas Bartuška (kartu su R. Masiuliu dirbęs „Ernst and Young“ bei AB „Klaipėdos nafta“), pats mokęsis minėtame institute, o „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos nariu tapo Paulius Martinkus, buvęs instituto prezidentas. Institutas laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ 10 tūkst. eurų viešąjį pirkimą trijų bendrovės darbuotojų mokymams ne tik Vilniuje, bet ir prabangiuose Talino bei Jūrmalos viešbučiuose, ir kiek vėliau laimėtas dar vienas papildomas pirkimas daugiau kaip 3 tūkst. eurų vertės – vieno asmens mokymams. Institutui sekėsi laimėti viešuosius konkursus ir AB „Klaipėdos nafta“ tuo metu, kai įmonei vadovavo Mantas Bartuška. 2015 m. pasirašyta 9 tūkst. eurų sutartis, kuria institutas įsipareigoja apmokyti 3 darbuotojus.

JAUNOJO TEISININKO SĖKMĖ

Vos 2010 m. jaunas teisininkas Herkus Gabartas, kaip ir daugelis po energetikos sektoriaus pelningiausius projektus keliaujančių žmonių, sėkmingai užbaigė studijas Baltijos vadybos institute (Baltic Management Institute), jo laukė sėkmė Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte.

ldymo audito ataskaitoje Nr. 2013/06 pažymėta, jog H. Gabartui VAE už paslaugas išmokėjo: 2010 m. – 42 171,81 Lt, 2011 m. – 233 434,98 Lt, 2012 m. – 135 928,85 Lt. Tačiau stebina ne sumos, kurias gebėdavo uždirbti neliečiamieji arba jų aplinkos žmonės. Stebina uždarbio būdas bei tai, kaip vyko H. Gabarto paslaugų pirkimas:

• „Lietuvos energija“ UAB pirkimų valdymo audito ataskaitoje Nr. 2013/06 pažymėta, jog Pirkimo inicijavimo raštas nėra patvirtintas Bendrovės generalinio direktoriaus Š. Vasiliausko, taip kaip numatyta Bendrovės pirkimų valdymo tvarkoje (patvirtinta 2009-11-03 įsakymu Nr. IS_2009-30);
• pirkimas buvo vykdomas supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, remiantis VPĮ 56 str. 1 p. 4 d. numatyta sąlyga, kuomet „neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio PO [perkančioji organizacija] negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo PO“. Audito vertinimu, pasirinktas pirkimo būdas nėra pagrįstas, kadangi apie pavedimą Bendrovei Koncesijos konkurso metu teikti ekspertinę pagalbą teisinio pobūdžio klausimais spręsti, buvo žinoma dar 2009 m.;
• pirkimo sąlygose pažymėta, jog nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai yra taikomi fiziniam asmeniui, kuris savo vardu gali pateikti pasiūlymą <...> nėra pagrįstos priežasties, kodėl dalyvauti konkurse buvo kviečiami tik fiziniai asmenys, o ne advokatų kontoros;
• sutartyje numatyti kainos apskaičiavimo būdai pažeidžia kainodaros aiškumo ir nedviprasmiškumo principus: pritaikytas fiksuotos kainos metodas nėra tinkamas, kadangi perkamos paslaugos nebuvo apibrėžtos konkrečiai, o pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyti pakankamai tikslūs reikalingų paslaugų kiekiai, o fiksuotas mėnesio honoraras buvo „mokamas nepriklausomai nuo suteiktų paslaugų pobūdžio, sudėtingumo, apimties, atlikimo laiko ar kitų aplinkybių“; sutartyje numatyta, jog „Bendrovė papildomai atlygins jos naudai tiekėjo patirtas ir iš anksto aptartas pagrįstas išlaidas (pvz. automobilio nuoma ir pan.)“. <...> Nėra įrodymų, jog kiekvieną mėnesį kompensuojamos tiekėjo automobilio nuomos išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu.

Dėl šių aplinkybių, šis paslaugų pirkimas buvo atsidūręs prokurorų akiratyje, tačiau pradėti ikiteisminio tyrimo taip ir nebuvo leista.