Ką atskleidė tyrimai – nuo pietų su verslo magnatais, politinės korupcijos iki G. Landsbergio verslo 1 euro sandorio?

Kitas – Nacionalino saugumo ir gynybos komiteto atliktas tyrimas apie verslo ir interesų grupių poveikį valstybės politikams buvo svarbus tuo, kad visuomenei leido išvysti ilgus metus kruopščiai slėptus politikos užkulisius, prasiveržusius „MG Baltic“ skandalu, kai teisėsauga paskelbė apie G. Landsbergio ir R. Kurlianskio pietus, kurių metu su verslo grupe buvo derinama konservatorių rinkimų programa, bei liberalui E. Masiuliui buvo pareikšti įtarimai paėmus 106 tūkst. eurų – galimai sukištų į alkoholio dėžutę – kyšį.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad koncerno „MG Baltic“ vadovai, siekdami užsitikrinti finansinę naudą ir asmeninę įtaką, 2002 m. parengė ilgalaikę veiklos vystymo strategiją, kuri iki šiol buvo nuosekliai ir kryptingai įgyvendinama. Strategijoje buvo įvardyti šie pagrindiniai tikslai:

• sumažinti valstybinės valdžios ir valdymo, teismų ir kitų institucijų neigiamą poveikį (įtaka teisės aktams ir taikomų sankcijų sumažinimas);
• sukurti ir palaikyti pastovius ryšius valdžios ir valdymo institucijose, gauti informacijos iš svarbių institucijų (Seimo, Vyriausybės);
• lobistinė veikla, kurios rezultatai vertinami pagal įtakai paklūstančių struktūrų skaičių

Strategijai įgyvendinti buvo pasitelkiami kai kurie politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar asmenis kompromituojančią medžiagą, siekiant papirkti, darant įtaką, manipuliuojant informacija visuomenės informavimo priemonėse. Daugeliu atvejų buvo naudojamos koncerno „MG Baltic“ valdomos visuomenės informavimo priemonės, per kurias daroma įtaka ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos mainais į koncernui reikalingų sprendimų priėmimą. Poveikio taikiniais pasirenkami asmenys, kurie gali padėti ar trukdyti realizuoti „MG Baltic“ verslo interesus, todėl jais dažniausiai tampa politinių partijų, valstybės institucijų, valstybės valdomų įmonių atstovai, teismų ir teisėsaugos institucijų atstovai.

KAIP „MG BALTIC“ DARĖ ĮTAKĄ?

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto surinktais duomenimis, koncerno „MG Baltic“ atstovai veikė politinius procesus, darydami poveikį Seime ir Vilniaus miesto savivaldybėje atstovaujamų tam tikrų politinių partijų nariams.

2005–2006 m. koncerno „MG Baltic“ vadovai siekė stiprinti savo įtaką Vilniaus miesto savivaldybėje, kad galėtų išplėsti koncerno įmonių veiklą statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuose. Tuo metu didžiausius užsakymus Vilniaus mieste, įgyvendinant projektus, gaudavo su Liberalų ir centro sąjunga (toliau – LiCS) susijusi „Rubikon“ įmonių grupė.

Siekdami užsitikrinti konkurencinį pranašumą, koncerno „MG Baltic“ vadovai ėmėsi įgyvendinti politinį scenarijų, pagal kurį buvo siekiama paveikti kai kuriuos LiCS narius, kad jie įkurtų naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Naudodamiesi savo įtaka kai kuriems LiCS lyderiams, koncerno „MG Baltic“ atstovai aktyviai dalyvavo sprendžiant vidinius partijos reikalus: jie nuolat buvo informuojami apie partijoje vykstančius procesus, su jais buvo aptariama naujai steigiamos partijos vadovo kandidatūra, savo ruožtu „MG Baltic“ atstovai teikdavo nurodymus politikams, kaip jie turėtų veikti partijos viduje

Lietuvos liberalų sąjūdžiui (toliau – LLS), kuriai koncernas „MG Baltic“ galėjo daryti įtaką, su koncerno vadovais buvo aptariami LLS kandidatai į pareigas Seime ir Vyriausybėje. 2016 m. iškilus į viešumą informacijai apie politinės korupcijos bylą, koncerno „MG Baltic“ atstovai siekė toliau išlaikyti įtaką LLS.

Išnaudodami politinę situaciją, susidariusią 2005 m. pabaigoje dėl Vilniaus miesto savivaldybėje vykstančių procesų, koncerno „MG Baltic“ vadovai siekė paveikti įtakingą Lietuvos socialdemokratų partijos (toliau – LSDP) narį, kad jis įtikintų savo frakciją balsuoti už Seimo laikinosios tyrimo komisijos, tyrusios faktus dėl korupcijos Vilniaus miesto savivaldybėje, išvadas. Šiam tikslui buvo pasitelktos ir koncerno „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos priemonės.

2007 m. koncerno „MG Baltic“ atstovai, siekdami sustiprinti savo pozicijas Vilniaus miesto savivaldybėje, darė poveikį kandidatams į Vilniaus miesto tarybą per 2007 m. vykusius savivaldybių tarybų rinkimus, vėliau darė poveikį Vilniaus miesto tarybos nariams, protegavo tam tikrus asmenis į atsakingas pareigas savivaldybėje.

2008 m. gruodžio mėn. susisiekimo ministru paskyrus LLS pirmininką Eligijų Masiulį, koncerno „MG Baltic“ atstovai siekė laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus, kurie užtikrintų ilgalaikę pelningą veiklą koncerno įmonei „Mitnija“. Koncerno „MG Baltic“ atstovus labiausiai domino didelės vertės AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuojami rangos darbų pirkimo konkursai. Siekdami palankių sprendimų, koncerno „MG Baltic“ atstovai sukūrė schemą: per žiniasklaidą ir E. Masiulį darė įtaką AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei dėl blogos įmonės veiklos, per tarpininką (E. Masiulio rekomenduotą AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotoją) organizuodavo tiesioginius susitikimus su tuometiniu įmonės vadovu Stasiu Dailydka – juose būdavo aptariamos dalyvavimo konkursuose detalės. Nuo 2009 m. vasario mėn. koncerno „MG Baltic“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų susitikimai vyko beveik kiekvieną mėnesį, kartais po kelis kartus. Veiksmus koordinavo Raimondas Kurlianskis, neoficialių susitarimų eigą kontroliavo Darius Mockus. Veikdami pagal sukurtą poveikio AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei schemą, koncerno „MG Baltic“ atstovai užtikrino savo valdomai įmonei AB „Mitnija“ ilgalaikį sėkmingą dalyvavimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose. Pagrindinė AB „Mitnija“ partnerė AB „Lietuvos geležinkeliai“ skelbiamuose konkursuose buvo bendrovė „Kauno tiltai“, su šios bendrovės vadovu Nerijumi Eidukevičiumi koncerno „MG Baltic“ atstovai palaiko glaudų nuolatinį ryšį. Abi šios įmonės kartu su kitomis partnerėmis 2009–2013 m. laimėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotų rangos darbų pirkimo konkursus, kurių bendra vertė (su PVM) viršijo 1 mlrd. litų (tai sudarė apie 10 proc. visų AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdytų viešųjų pirkimų). Pažymėtina, kad, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) duomenimis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2009 m. nebuvo sudariusi nė vienos viešųjų pirkimų sutarties su koncernu „MG Baltic“ susijusiomis įmonėmis (Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. vasario 20 d. raštas Nr. 4S-266).

Pasibaigus didelės vertės Lietuvos geležinkelių infrastruktūros objektų statybos projektams, koncerno „MG Baltic“ atstovai domėjosi Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) vykdomais kelių statybos viešųjų pirkimų konkursais. 2016 m. kovo 8 d. LAKD viršininko pavaduotoju, galimai koncerno „MG Baltic“ ir AB „Kauno tiltai“ vadovams proteguojant, buvo paskirtas Daivis Zabulionis, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) viršininko pavaduotojas ir Viešųjų pirkimų tarnybos laikinasis vadovas. Komiteto surinktais duomenimis, koncerno „MG Baltic“ ir AB „Kauno tiltai“ vadovai tarėsi dėl nuolatinio neteisėto atlygio D. Zabulioniui mokėjimo už tai, kad, būdamas atsakingas už LAKD viešuosius pirkimus, proteguotų koncerno „MG Baltic“ įmonę „Mitnija“ ir AB „Kauno tiltai“, siekiant gauti LAKD užsakymų

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vertinimu, „koncerno „MG Baltic“ ir LLS atstovų sukurta ypač efektyvi veikimo transporto sektoriuje schema leido koncernui susikurti išskirtines verslo sąlygas. Koncernui priklausanti bendrovė „Mitnija“ kartu su partneriais laimėjo daugiau kaip 1 mlrd. litų vertės vien valstybės valdomos įmonės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2009–2013 m. organizuotų rangos darbų pirkimo konkursų (tai sudarė apie 10 proc. visų AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešųjų pirkimų).“

Koncerno „MG Baltic“ atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymų, įgyvendinant Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamus projektus (moderniųjų technologijų slėnių, medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka šių ministerijų vadovams, taip pat palaikė ryšius su tuometiniais Kauno medicinos universiteto ir Kauno technologijos universiteto rektoriais, tuometiniu Kauno medicinos universiteto klinikų generaliniu direktoriumi. Su koncerno „MG Baltic“ atstovais buvo derinami klausimai dėl TV reportažų ir publikacijų, susijusių su sveikatos apsaugos sistemos finansavimu bei universitetų rektorių atlyginimų viešinimu.

2009 m. koncerno „MG Baltic“ atstovai aktyviai dalyvavo politiniuose procesuose, susijusiuose su Tautos prisikėlimo partijos (toliau – TPP) frakcijos Seime skilimu – su jais buvo aptariami Seimo Pirmininko atstatydinimo ir naujo kandidato į Seimo Pirmininko pareigas parinkimo klausimai, šiuo tikslu buvo siekiama proteguoti vienus asmenis ir formuoti neigiamą nuomonę apie kitus asmenis. Be to, su jais buvo derinami veiksmai, kuriais siekta pritraukti dalį TPP frakcijos narių į LLS.

Nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2016 m. vidurio koncerno „MG Baltic“ valdoma AB „Mitnija“ kartu su kitais partneriais laimėjo 33 universitetų ir sveikatos priežiūros įstaigų skelbtus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė (su PVM) viršija 100 mln. eurų.

2010 m. sausio mėn. švietimo ministras G. Steponavičius prašė R. Kurlianskio pagalbos, kad nebūtų priimtas Seime svarstomas nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (ištirti, ar kai kurios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai).

2017 m. koncerno „MG Baltic“ atstovai aktyviai dalyvavo procesuose, susijusiuose su LSDP pirmininko rinkimais ir šios partijos skilimu, taip pat siekė paveikti partijos vidaus diskusijas dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje Seime. Šiuo tikslu rinko kompromituojančią informaciją apie galimus kandidatus į partijos pirmininko pareigas, darė poveikį asmenims, kad jie pakeistų savo apsisprendimą. Galiausiai LSDP pirmininku išrinktas Gintautas Paluckas.

Taigi, „MG Baltic“ bandė išlikti aktyvia interesų gupe politikoje ir ginti savo verslo interesus, veikdamas partijas net po to, kai 2016 m. kilo su šio koncerno vardu siejamas skandalas.

Tik besibaigiant D. Grybauskaitės kadencijai, imta vis garsiau ir drąsiau kalbėti, kad vyko slapti susitarimai, valstybės valdymas grindžiamas ne demokratija, ne įstatymais, o interesų grupių susitarimais. Ir tai reiškė ne ką kita, o rinkėjų apgaudinėjimą, nes valdžios išrinkimas nereiškė, jog naujai išrinkta valdžia bus ta, kuri tikrai valdys valstybę. Tai ne kartą pajautė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nes jai nuolat buvo primenama, kad rinkimus laimėjo ne tie, kad ši valdžia neišbus iki pirmų bulvių ir pan. Visada buvo siekiama ir stengiamasi, kad atsakingi postai, tiek prie valstybės vairo, tiek valstybinėse įmonėse būtų išdalijami „saviems“, „neliečiamiesiems“, kurie turės aukščiausią valstybėje „stogą“, kurio vienintelis skambutis galėjo lemti, ar bus pradėti tyrimai prokuratūroje, ar ne. Tai iliustruoja ir Roko Masiulio protegavimas, ir D. Grybauskaitės stogas, jį skiriant susisiekimo ministru. Vėliau, matydamas kaip su R. Masiuliu kartu po valstybės energetikos sektorių keliavę asmenys pamažu susidarbina susisiekimo srityje, tai, kad R. Masiulis tapo susisiekimo ministru, R. Karbauskis pavadino klaida, nes nesitikėjo, kad valstybės valdyme yra fasadinė, arba labai gražių viešųjų ryšių pusė ir zona, kurioje, visuomenei nieko neįtariant, tvarkosi tik „neliečiamieji“.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas ir kelių knygų apie D. Grybauskaitę autorius Lauras Bielinis, viešumoje kritiškai įvertino nueinančios valstybės vadovės palikimą. Jis teigė, kad D. Grybauskaitė „palieka perteklinę įtampą“, sukurtą „apsimetinėjimo ir gudravimo kultūrą politikoje“. Tokioje aplinkoje kelti klausimus, priešintis nusistovėjusiai sistemai netgi pavojinga. Kaip su tokiais smalsiais buvo elgiamasi, pavyzdžių ieškoti daug nereikia. Tiesiog užtenka atsiversti spaudą, kad prisimintume, jog tiek patį Ramūną Karbauskį, tiek jo bendražygius dėl keliamų klausimų buvo stengiamasi „nužudyti“, kertant per jų reputaciją. Jau vien kokias „neliečiamųjų“ reakcijas sukėlė Seime pradėti tyrimai, klausimai „dėl tulpių pašto“ ar Landsbergių daromos įtakos. Ypač daug pasipriešinimo sulaukta, kai parlamentinių tyrimų metu liudininkai netikėtai paliudijo, jog Landsbergių įmonė su sklypu Vilniaus mieste tekainavo vieną eurą. Labiausiai tame tyrime stebina tai, kad Landsbergiai kategoriškai atsisakė visuomenei paaiškinti sandorio aplinkybes, Seimo komisijai nepateikė sutarčių, nėjo liudyti. VMI šiuo metu (2020-08- 16) yra pradėjusi šio sandorio aplinkybių tyrimą.

LRT TYRIMAS: NEPOTIZMAS, SKAIDRUMO STOKOJANTYS VIEŠIEJI PIRKIMAI, INTERESŲ NEDEKLARUOJANTYS LRT TARYBOS NARIAI

Parlamentinis tyrimas, kuriame LVŽS frakcijos Seime iniciatyva buvo aiškinamasi, kaip LRT valdomi finansai bei kaip vyksta šios įstaigos valdymas, susilaukė didelio LRT pasipriešinimo bei kaltinimų, esą siekiama atimti žiniasklaidos nepriklausomybę. Tyrimas parodė, kad LRT turėjo ką slėpti, o kartu, nustačius valdymo problemas, sudarė Seimui galimybę tobulinti iš mokėtojų lėšų finansuojamos LRT valdymą ir priimti naują LRT įstatymo redakciją.

Šis parlamentinis tyrimas, kurį vykdė specialiai sudaryta laikinoji komisija, atskleidė, kad daugiau kaip pusė (apie 62 proc.) 2013–2017 m. laikotarpiu LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų buvo vykdyti nesant konkurencijos ir pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Daugiausia tokių pirkimų (17) buvo įvykdyta 2017 m.

Remdamasi Viešųjų pirkimų Tarnybos pateiktais duomenimis, Seimo laikinoji komisija nustatė atvejų, kai pirkimų sąlygos buvo rengiamos nesiekiant pritraukti kitų tiekėjų dalyvauti pirkimuose, kad būtų užtikrinta konkurencija, taip pat tiksliai ir aiškiai neaprašant pirkimo objekto ir, darytina prielaida, galimai sudarant sąlygas, kad tik konkretus tiekėjas laimėtų pirkimus. Taip pat buvo nustatytas atvejis, kai už LRT viešuosius pirkimus atsakingas asmuo, nesulaukęs „atšalimo“ laikotarpio pabaigos, ėmė dirbti LRT viešuosius pirkimus laiminčioje organizacijoje. Nors VTEK konstatavo teisės aktų pažeidimą, LRT neįvedė jokių papildomų korupcijos prevencijos priemonių, o įmonė, kuri įdarbino minėtą LRT darbuotoją, ilgainiui tapo vyraujančiu tiekėju LRT. Šio dominuojančio vieno tiekėjo su LRT sudarytų sutarčių vertė sudarė 83 proc. visų tiekėjo sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertės.

Taip pat nustatyti aplaidaus su viešaisiais pirkimais susijusių dokumentų tvarkymo atvejai LRT. Pavyzdžiui, LRT negebėjo kontroliuojančioms institucijoms pateikti jos darbuotojų dalyvavimą kontroliuojant sudarytų sutarčių vykdymą liudijančius dokumentus, nes pastarieji nebuvo sudaryti arba nebuvo išlikę.

Seimo laikinajai komisijai teko susidurti ir su LRT buvusiomis nepotizmo apraiškomis, kada neinformuojant vadovybės, nedeklaruojant interesų, LRT darbuotojai, dirbantys su viešaisiais pirkimais, galėjo priiminėti sprendimus įsigyti prekes ir paslaugas iš įmonių, kur dirbo jų giminaičiai ar sutuoktiniai.

Nustatyti ir kiti kritiniai pažeidimai. Antai, LRT Administracinė komisija privalėjo vykdyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte jai priskirtą funkciją – teikti išvadas Tarybai, sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 29 000 eurų. Nustatyta, kad šių funkcijų Administracinė komisija niekada nevykdė, t. y. sandoriai nebuvo vertinami, o vykdyti pradėjo tik tada, kai Seimo laikinoji komisija pradėjo domėtis šiuo klausimu

Ypač tyrimą atlikusius Seimo narius stebino tai, kad netgi LRT Tarybos nariai, kuriuos savo privačius interesus deklaruoti įpareigoja įstatymas, metų metais jų nedeklaruodavo: parlamentinio tyrimo metu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad net šeši LRT tarybos nariai padarė įstatymo pažeidimus nedeklaruodami savo interesų. Tuo tarpu LRT vadovybė ne tik kad nesidomėjo, ar privačių interesų deklaracijos pateikiamos laiku, bet siekė nuslėpti interesų nedeklaravimo faktus ir nuo Seimo narių bei tyrimo komisijos, teikdama tikrovės neatitinkančią informaciją.

KUO REIKŠMINGI PARLAMENTINIAI TYRIMAI?

Parlamentiniai tyrimai ne tik leidžia nustatyti valstybėje esančias problemas, išanalizuoti jų atsiradimo priežastis. Svarbiausia yra tai, kad jie leidžia suprasti, kokie ir kur pokyčiai reikalingi.