Kaip buvo švaistomi Lietuvos milijonai nuo „Klaipėdos naftos“ iki VAE ir SGD – stulbinantis žioplumas ar apsukrumas?

Dažnas užduoda klausimą, kaip gyventume šiandien, jei valstybėje niekas nevogtų. Tikriausiai būtume panašūs į kurią nors iš klestinčių ir gerbiamų valstybių, tokių kaip Šveicarija. Įvairių analitikų vertinimais, strateginio mąstymo stokojantiems politikams prikišus nagus, „išparceliuotas“ valstybės turtas, kuris valstybei galėjo uždirbti nemažus pinigus. Matyt, pradėti reikėtų nuo daug kartų aprašytos ir net į garsiosios „Wikileaks“ akiratį dėl sandorio aplinkybių patekusios „Mažeikių naftos“. 2004 m. Seimo laikinoji komisija tyrė šį pardavimą ir išvadose konstatavo, jog „Mažeikių nafta“ buvo ne privatizuota, o tiesiog atiduota amerikiečių bendrovei „Williams International“. Valstybė iš šio sandorio negavo „nė lito“, bet pačios valstybės įsipareigojimai buvo „itin ženklūs“. Komisijos išvadose teigiama, jog amerikiečių bendrovė ir jos dukterinės įmonės bei kiti juridiniai asmenys per 1998–2002 metus gavo daugiau kaip 220 mln. litų valdymo mokesčio, 21,6 mln. litų palūkanų už „Mažeikių naftai“ suteiktą 75 mln. litų paskolą bei uždirbo 10 mln. JAV dolerių, parduodama turėtas akcijas.

Šios išvados buvo perduotos ir prokuratūrai. Visai neseniai viename iš didžiųjų portalų duotame interviu buvęs „Mažeikių naftos“ vadovas Bronislovas Vainora pasakojo, kad „Mažeikių nafta“ niekada nebuvo panaši į „metalo laužo krūvą“, kaip kad buvo kalbama sandorio su „Williams“ išvakarėse. Jis teigė, kad dar 1990-aisiais viena Prancūzijos konsultacinė kompanija buvo atlikusi įmonės turto vertinimą ir nurodė, jog „Mažeikių naftos“ rinkos kaina ne mažesnė kaip 700 mln. JAV dolerių. Gamykla buvo privatizuota be konkurso. Bendrovę tokiomis sąlygomis 1999 m. pardavė ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Po kelerių metų, kuomet konservatoriai nebuvo išrinkti ir liko opozicijoje, jie niekaip negalėjo patikėti, kad įmonės pardavimo istoriją tiria prokurorai. Tuometinis generalinis prokuroras Antanas Klimavičius susilaukė jų kritikos ir buvo prašytas viešai paneigti, jog „Mažeikių naftos“ privatizavimas padarė žalos įmonei, kurią teks dengti valstybei. Tačiau generalinis prokuroras toliau viešumoje tvirtino, kad padaryta 500 mln. litų žala: „Tai – ne pasisavinimas, ne iššvaistymas, bet žalos padarymas piktnaudžiaujant įgaliojimais arba juos viršijant.“ Ir iš tiesų – nuo 1999 iki 2002 m. rudens, kai kontrolinį AB „Mažeikių nafta“ akcijų paketą įsigijo Rusijos bendrovė „Jukos“ (už 53,7 proc. akcijų sumokėjo 85 mln. JAV dolerių), lietuviškoji naftos perdirbimo gamykla patyrė 750 mln. litų nuostolių. Ir nors viešojoje erdvėje buvo minimi skirtingi skaičiai, faktas dėl to nesikeitė – neva padaryta žala valstybei. Kaip ir faktas yra tai, jog derybos dėl „Mažeikių naftos“ vyko neviešinant detalių – po kilimu ir be konkurso.

Po Williamso skandalo, konservatoriams į valdžią grįžti pavyko tik 2008 metais. Prasidėjus ekonominei krizei, jiems ir vėl nepavyko atstatyti žmonių pasitikėjimo. Sprendimai, priimti naktinės reformos metu, turėjo neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių Lietuvos žmonėms – nurėžtos pensijos, taupoma žmonių sąskaita, skolinimasis bene didžiausiomis palūkanomis. Gelbstint stambų kapitalą, o ne eilinius Lietuvos žmones, valstybei padaryti milžiniški nuostoliai, kuriuos iki šių dienų aptarinėja finansų sritį stebintys specialistai. Finansinės krizės tyrimą vykdęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nustatė vieną absurdiškiausių faktų, kuris turėjo įtakos A. Kubiliaus Vyriausybės sprendimui nesikreipti paramos į Europos Komisiją ir TVF – D. Grybauskaitės 2009 m. kovo mėn. pabaigoje viešai išsakyti vertinimai, jog paramos į tarptautines organizacijas besikreipiančios valstybės „demonstruoja politinę impotenciją“! Iš Komitetui pateiktų paaiškinimų ir gautų atsakymų raštu galima daryti išvadą, kad Vyriausybė rimtai net nesvarstė galimybės kreiptis tarptautinės finansinės paramos, nors tokia parama buvo suteikta Latvijai ir dar septynioms ES valstybėms narėms. A. Kubiliaus Vyriausybė 2009–2012 metais pasiskolino finansų rinkose ir iš komercinių finansų įstaigų, tai darė brangiausiai visoje ES ir, pasak ekonomistų, pasekmes jausime iki 2022 metų. Dėl tokių tuometės Vyriausybės sprendimų, pasak krizės tyrimo komisijos, valstybė patyrė daugiau kaip 2 mlrd. eurų žalą.

Tačiau be šių sprendimų, buvo priimta ir kitų sprendimų, kurie šiandien vertinami neigiamai. Šie sprendimai susiję su Visagino atominės elektrinės uždarymu ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba, bei su juo susijusiais sandoriais. Čia atsiranda ir nauji veikėjai, kurie keliauja per strategines įmones ir joms skiriamas milžiniškas lėšas. Vienas iš jų – konservatorių ir prezidentės globotinis – Rokas Masiulis.