Kartu su R. Masiuliu po energetikos ir susisiekimo sektorių keliavo dar vienas žmogus – Gerimantas Bakanas. Vadovaudamas „Klaipėdos naftai“ R. Masiulis jį, buvusį STT strateginės analizės padalinio vadovą, 2012 m. įdarbino „Klaipėdos naftos“ administracijos vadovu, netrukus, 2014 m., jis kilo karjeros laiptais ir tapo „Klaipėdos naftos“ finansų ir administravimo departamento direktoriaus pavaduotoju, o vėliau – ir iki šiol yra departamento vadovu. R. Masiuliui tapus susisiekimo ministru, 2017 m. G. Bakanas tapo AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotoju. 2018 m. G. Bakano karjera pasuko Latvijos link. G. Bakanas vadovavo prieštaringai vertinamai Estijos geležinkelio paslaugų ir investicijų grupei „Skinest Rail“ priklausančiai Daugpilio lokomotyvų remonto gamyklai, buvo šiai grupei priklausiusios įmonės „CEE Railroad Reform Foundation“ valdybos narys.
Speciali Vyriausybės komisija yra pripažinusi, kad „Skinest Baltijos“, „Skinest Rail“, „Skinest Grupp“ savininkas, Estijos pilietis Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, jis yra įtariamasis byloje dėl korupcinio nusikaltimo Latvijoje. Dėl to 2018 m. „Skinest Baltija“ planuojamas daugiau kaip trijų milijonų vertės sandoris su AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. O. Osinovskis ir „Skinest Group“, pralaimėjusi visus Lietuvos teismus, šiuo metu Konstituciniame Teisme bando įrodinėti, kad įstatymo nuostata, kurios pagrindu Vyriausybė neleido sudaryti sutarčių „Skinest Baltija“, pažeidžia Konstituciją.
Vis tik kitose valstybėse O. Osinovskis, buvęs G. Bakano darbdavys, turi kur kas rimtesnių bylų.
GARSIAUSIA DEŠIMTMEČIO KORUPCIJOS BYLA LATVIJOJE
2015 m. vasarą Latvijos Korupcijos prevencijos biuras sulaikė U. Magonį, „Latvijos geležinkelių“ vadovą bei pareiškė įtarimus pusės milijono eurų kyšio ėmimu. Latvijos prokurorai įtaria, kad O. Osinovskis įspūdingo dydžio kyšį „Latvijos geležinkelių“ vadovui davė už tai, kad dukterinė „Latvijos geležinkelių“ įmonė iš „Skinest“ už keliolika milijonų eurų nusipirko keturis senus, sunkiai naudojimui tinkančius, lokomotyvus.
O. Osinovskis prisipažino, kad U. Magoniui davė pinigus, bet visiškai kitu tikslu – abu vyrai laikosi versijos, kad esą U. Magonis gavo pinigus už tai, kad lobavo O. Osinovskio interesams „Rusijos geležinkeliuose“, kur turi daug pažįstamų tarp V. Putino aplinkos žmonių (pvz. V. Jakuniną), ir siekė, kad O. Osinovskiui priklausanti Daugpilio lokomotyvų remonto gamykla gautų užsakymų iš Rusijos.
Jei G. Bakanas nepriklausytų „neliečiamiesiems“ sąsajos su stambaus masto korupcija kaltinamu O. Osinovskiu bei jo įmonėmis, jam būtų užsidariusios visos Lietuvos valstybės ar savivaldybės įmonių durys. Bent jau tos, kurios atsidaro šių įmonių vadovams. Neabejotina, kad R. Masiulis, jei tai nebūtų jo bendražygis „neliečiamasis“, būtų vėl prisidengęs apsimestinio skaidrumo skraiste ir aiškinęs, kokia abejotina ir klausimų kelianti G. Bakano reputacija. Viso to nebuvo. Kodėl?
R. MASIULIS IR G. BAKANAS VĖL KARTU
2019 m. pabaigoje G. Bakanas pradėjo vadovauti „Vilniaus šilumos tinklams“, vos po kelių mėnesių jis po savo sparnu priglaudė susisiekimo ministro postą palikusį R. Masiulį. Šis tapo „Vilniaus šilumos tinklai” valdybos nariu. Tad „neliečiamųjų“ kelionė po energetikos ir susisiekimo sektorius tęsiasi.
