Tai, kad po energetikos sektoriuje įgyvendinamus ypač brangius projektus migruoja grupė susijusių asmenų, Generalinės prokuratūros prokurorai pastebėjo dar 2013 m. Jiems nerimą kėlė mokesčių mokėtojų pinigų saugumas bei kaip 2009–2011 m. tarp energetikos įmonių migravo grupė asmenų, kurie keitė įmones, keliaudami paskui joms skiriamas lėšas.
Iš 2013 m. gruodžio 20 d. Generalinės prokuratūros prokuroro K. Vagnerio tarnybinio pranešimo Generaliniam prokurorui D. Valiui:
„Nuodugniai analizuodamas medžiagos dėl VAE duomenis (viešųjų pirkimų ir su jais susijusių duomenų turinį) <….> pastebėjau, jog nustatyti galimi pažeidimai VAE [mano pastaba – Visagino atominėje elektrinėje] yra panašūs pagal kilmę bei įgyvendinimo schemą Ignalinos atominės elektrinės (toliau – IAE) uždarymo ir Klaipėdos naftos (toliau - KN) įgyvendinimo projekto (Suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba) viešųjų pirkimų procese. <…> Pastebėtina, kad kai kurie asmenys, veikę LEO LT, vėliau pradėjo vykdyti Projektą dėl atominės elektrinės VAE, o toliau persikėlė į kitus energetikos objektus (konkrečiai IAE ir KN). <…> prašau <….> pavesti man tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo IAE ir KN viešųjų pirkimų procese 2009-2013 metų laikotarpyje.“
Minėtasis tyrimas, kurio taip prašė vienas iš prokurorų, apima R. Masiulio darbo LEO LT valdyboje bei šios įmonės verslo vystymo ir finansų direktoriaus pareigose (2009–2010 m.) laikotarpį ir dalį vadovavimo „Klaipėdos naftai“ laikotarpio (2010–2014 m.). Tyrimas taip niekada ir nebuvo pradėtas. To priežastys – raštą parašiusio prokuroro liudijimo įraše. Buvusio prokuroro, kuriam nebuvo leista pradėti tyrimą, liudijime, kad energetikos sektoriuje 2009-2011 metais, vykdant milžiniškų mastų valstybinės reikšmės projektus, atskleidžiama schema: tie patys asmenys, pasibaigus pinigams viename projekte, juda į kitą, panašiai kaip skėriai, vieną po kito siaubdami naujus laukus. Dėl tokio judėjimo LEO LT, Visagino atominę elektrinę (VAE), Klaipėdos naftą sieja tie patys žmonės.
Buvusiam prokurorui savo laiku neleista tirti bei nustatyti galimai padarytą žalą valstybei vykdant taip ir neįvykusį VAE projektą. Prokurorui taip pat nebuvo leista aiškintis, ar tokia pati lėšų „įsisavinimo“ schema nesikartoja bendrovėje „Klaipėdos nafta“. Jei būtų leista – prokuroro surinkta informacija galėjo virsti teisėsaugininkų instrukcija, kaip nagrinėti ir vertinti schemas, skirtas pinigų „įsisavinimui“. Tačiau daugėjant informacijos apie nutildytus prokurorus ir savo laiku atsakingų asmenų valstybėje neįvertintus faktus, tai, kuo buvo paverstos sąžiningo prokuroro pastangos, yra veikiau panašu į po stalu slaptai kitai „neliečiamųjų“ kartai perduodamus juoduosius užrašus „Kaip pasipelnyti iš valstybės“
Jeigu dabar nieko nedarysime, „neliečiamieji“ ir toliau naudosis žmonių patiklumo priedanga bei, imituodami svarbias personas, toliau už mūsų visų pinigus pardavinės ir pirks orą. Kitaip to pavadinti negalima, nes matoma schema, kaip vykdavo „konsultacijų“ paslaugų viešieji pirkimai, kurie valstybei ir jos piliečiams kainavo šimtus milijonų.
NELIEČIAMIEJI, ARBA KAIP PIRKTI IR PARDUOTI ORĄ?
2009-04-23, t. y. praėjus mėnesiui po to, kai R. Masiulis tapo LEO LT valdybos nariu, LEO LT priėmė sprendimą kreiptis į VAE ir inicijuoti viešuosius pirkimus konsultantų paslaugoms įsigyti.
2009-04-29 VAE pradėtas vykdyti viešasis konsultantų paslaugų pirkimas neskelbiamų derybų būdu. Jį laimėjo Rothschild & Sons Ltd.
Viešųjų pirkimų komisijos nariais buvo ir laimėtoją atrinko Mykolas Majauskas, Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas (dabar – Seimo narys, TS-LKD), Romas Švedas, Energetikos viceministras, LEO LT stebėtojų tarybos pirmininkas, o vėliau ir likviduojamos LEO LT prezidentas Rolandas Zukas, LEO LT organizacijų vystymo projektų vadovas, kiti LEO LT padalinių vadovai. Su konkurso laimėtoju Rothschild & Sons Ltd. pasirašytos sutarties vertė – 3,5 milijono eurų be PVM.
Toliau sekė keli sutarties su Rothschild & Sons Ltd. pratęsimai, kurių vertė – daugiau kaip 5 milijonai eurų.
Apetitui augant, atsirado ir sėkmės mokestis – 2 550 000 Eur. Sėkmės mokestis, pamanipuliavus teise, Rothschild & Sons Ltd. buvo išmokėtas vos tik pasirašius pasiruošimo sutartį dėl Hitachi koncesijos! Kaip žinia, nepaisant sumokėto sėkmės mokesčio, projektas nebuvo sėkmingas
Reali projekto sėkmė – tikrosios sutarties pasirašymas – žlugo Hitachi pasitraukus iš derybų. Tačiau net ir tai nesustabdė noro valstybės lėšas naudoti konsultacijoms. Net matant, kad VAE projektas žlugs, buvo pasirašomos vis naujos milijonų vertės sutartys konsultacinėms paslaugoms ar sutarčių pratęsimai su ta pačia konsultacijų paslaugas teikiančia įmone.
Nors VAE judėjo žlugimo link, niekas nesiėmė vertinti ir teikiamų konsultacijų bei į jas investuotų milijonų panaudojimo efektyvumo. Sutartys buvo sudaromos, kaip galima spręsti iš protokolų, net užsimerkiant, kai kildavo abejonės dėl jų esmės. Tai leidžia manyti, kad tikriausiai ir patys pirkėjai suprato, jog perka orą, kuris jau vargu ar bus naudingas mirštančiam milžinui prikelti.
2012 m. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad VAE, vykdydama šiuos pirkimus, daug kartų pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą ir netgi pasirinko ne tą pirkimo būdą (pirkimai vykdyti labiausiai viešumo stokojančiu neskelbiamų derybų būdu). Nors nurodyti pažeidimai – rimti, 2012-12-31 savo rašte Generalinei prokuratūrai Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė nesikreipsianti dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų įvykdžius pirkimus, pripažinimo negaliojančiomis ar sankcijų taikymo, nes visos viešojo pirkimo-pardavimo sutartys yra pasibaigusios arba nutrauktos. Dėl viešojo intereso gynimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiesa – nesėkmingai, kreipėsi prokuroras.
Tyrimą atlikti prašęs prokuroras konstatavo, kad „panaudojus tokią taktiką (neskelbiant viešojo konkurso) VAE galėjo atrinkti pagal formalius kriterijus pageidaujamus paslaugų tiekėjus. VAE sudarytų komisijų šališkumas konstatuotas ir „Lietuvos energija“ UAB pirkimų valdymo audito ataskaitoje Nr. 2013/06“. Prokuroras, matydamas VAE vykdytus mokėjimus konsultantams, pasigedo ir dalies konkrečių sutartyse numatytų darbų priėmimo-perdavimo aktų, kurie būtų leidę nustatyti, ar tos konsultacijos iš tiesų buvo suteiktos.
Nepaisant visų šių pažeidimų ir įtarimų, konsultacijų pirkimo komisijose dirbę asmenys, VAE projektui einant į pabaigą, sėkmingai pajudėjo į kitus naujus energetikos projektus, kur sukosi milžiniškos valstybės biudžeto lėšos.
Kodėl neliečiamiesiems buvo leista judėti paskui strategines įmones ir objektus, kurie žadėjo didelius pinigus? Kokios buvo jų sąsajos su tuo metu valstybę valdžiusiais politikais?
R. MASIULIS, KONSULTANTAI IR OFŠORAI
Tie, kurie yra už Lietuvos energetinę nepriklausomybę, supranta, kad turime vystyti strateginius energetikos projektus, tačiau energetinė nepriklausomybė bei strateginiai valstybės projektai negali tapti prieglobsčiu abejotinos reputacijos ar abejotinos vertės sandoriams. Jeigu tikėtume Roko Masiulio išsakytais žodžiais, kad su juo drauge per įmones keliavo tikri profesionalai, tuomet nei „Klaipėdos naftos“ reputacijai kenkiančių sandorių neturėjo įvykti, nei klausimų dėl žmonių, su kuriais sudaryti sandoriai, žinomumo ar profesionalumo neturėtų kilti. Bet kaip tuomet paaiškinti, kada praktiškai niekam nežinomas žmogus tampa Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės AB „Klaipėdos nafta“ auditoriumi? Viešai prieinami duomenys kelia pagrįstų įtarimų dėl asmens, dėl jo teiktų paslaugų ir jam išmokėtų milžiniškų sumų pagrįstumo. Kur iškeliavo milijonai – niekas šiandien pasakyti negali, nes tai norėję tirti prokurorai buvo užtildyti.
KAS TAS PASLAPTINGAS KONSULTANTAS?
Nereikia daug pastangų įdėti, norint išvysti viešai prieinamą informaciją apie AB „Klaipėdos nafta“ sudarytas sutartis tuo metu, kuomet jai vadovavo Rokas Masiulis. Peržvelgus 2011–2012 metus, galime matyti didelės vertės sutartis dėl konsultacinių, teisinių ir auditorių paslaugų teikimo. Tarp jų, pavyzdžiui, yra dvi labai „įdomios“ auditoriaus paslaugų teikimo sutartys su ponu Ole Valdemar Agerndal. Viena pasirašyta 2011 spalio 14 d. ir joje numatyta auditoriui suma beveik 12 mln. litų (11 877 632,20 Lt), kita – 2012 m. lapkričio 21 d. – dar už daugiau nei 1 milijoną litų (1 187 763,20 Lt).
Sutarčių turinys nėra aiškus. Taip pat nėra aišku, kodėl pasirinktas šis praktiškai nežinomas žmogus, o ne, pavyzdžiui, žinoma audito paslaugas teikianti įmonė. Nepaisant to, kad auditoriaus pasirinkimo aplinkybės yra miglotos, su Ole Valdemar Agerndal, kaip su privačiu asmeniu, sudarytos net dvi sutartys, kurių bendra vertė daugiau kaip 13 mln. litų už paslaugas, kurios suteiktos per labai trumpą laikotarpį!
Ponas Ole du 13 mln. litų vertės sandorius užsidirbo per vienerius metus ir vieną mėnesį! Gal apie darbštų niekam nežinomą auditorių galėtų daugiau papasakoti jį atrinkusios Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas – Mantas Bartuška, kartu su R. Masiuliu keliavęs po energetikos ir susisiekimo sektorius, o dabar vadovaujantis AB „Lietuvos geležinkeliai“?
Ole Valdemar Agerndal tuo metu, kai teikė paslaugas „Klaipėdos naftai“, vadovavo Kipro mokesčių rojuje įsisteigusiai PESUGA HOLDINGS LIMITED įmonei, kuri buvo likviduota 2014 metais. T. y. tuoj po to, kai minėtas ponas gavo 13 mln. litų iš „Klaipėdos naftos“. Taip pat toks visiškas atsitiktinumas, jog 2014 m. rugsėjo 22 d. Rokas Masiulis pasitraukia iš „Klaipėdos naftos“ direktoriaus pareigų ir paskiriamas energetikos ministru, o ponas Ole uždaro savo holdingą Kipre ir dingsta iš Lietuvos taip pat tyliai, kaip ir atsirado.
Internete apie poną Ole – vos keli įrašai. Tačiau apie jo aplinką yra šiek tiek daugiau. PESUGA HOLDINGS LIMITED, kuriai sandorio su AB „Klaipėdos nafta“ metu vadovavo ponas Ole, yra teisiniais saitais susijusi su kitu ofšoru – TRIDENT TRUST COMPANY (CYPRUS) LIMITED, kuri garsi anaiptol ne pačia geriausia reputacija.
Su šiomis paminėtomis įmonėmis siejama dar viena įmonė – DRAAP TRADING LIMITED. Pastaroji, kartu su savo akcininke įmone HERMES GUARDIAN LIMITED, 2013 metais pagarsėjo visoje Europoje sukėlusi „arklienos skandalą“, kai Rumunijoje supirkta kuinų mėsa, suklastojus dokumentus, Europos rinkoje buvo prekiaujama kaip jautiena. Viešoje erdvėje prieinama informacija ir apie pono Ole įmonės sąsajas su kitais ofšorais, kurie pasaulio žiniasklaidoje nuskambėjo dar kitų nusikaltimų fone.
O ponas Ole dirba toliau. Sukasi kažkur Afrikoje, konsultuoja Ganos, Nigerijos politikus ir ten užsiima suskystintų dujų terminalo statyba. Gal atvyks vėl į Lietuvą pakonsultuoti ar audituoti Vilniaus šilumos tinklų, kur dabar po truputį renkasi Roko Masiulio pakeleiviai, drauge žygiavę per energetikos ir susisiekimo įmones?
DRAAP TRADING LIMITED atlieka direktoriaus funkcijas įmonėje GUARDSTAND, o pastaroji yra – ILEX VENTURES akcininkė. Ir čia jau prasideda detektyvinio romano verta istorijos dalis.
Jungtinės Karalystės dienraščio „The Guardian“ atliktas žurnalistinis tyrimas rodo, kad tarptautiniu mastu paieškomas rusas teroristas Viktoras Bout‘as 2007 metais pervedė 750,000 JAV dolerių kompanijai ILEX VENTURES už tai, kad pastarosios vardu įsigytų lėktuvą ginklų pervežimui ir amunicijos atsargų, kurias vėliau, apeidamas ginklų prekybos embargą, siekė išgabenti į karštuosius taškus Afrikoje.
V. Boutą JAV žiniasklaida pavadino „karo viešpačiu“
Viktoras Boutas (Viktor Bout) – rusų kilmės ginklų kontrabandininkas, vienas labiausiai JAV paieškomų teroristų, vadinamas „karo viešpačiu“ bei „prekeiviu mirtimi“. Įtariama, aprūpindavęs kontrabandiniais ginklais visus karštuosius taškus Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose, o talibanui padėjęs kurti oro pajėgų eskadrilę. 2008 m. suimtas Tailande, įkalintas. Vėliau – perduotas JAV ir ten nuteistas įkalinimui 25 metus. Užsienio žiniasklaida praneša, kad JAV ir Rusija veda derybas, kurioms pasibaigus sėkmingai, 2020 m. rugsėjo mėn. V. Boutas bus iškeistas į Maskvoje nuteistą JAV pilietį, įtariamą šnipinėjimu.
DAUG KLAUSIMŲ KELIANČIOS KONSULTACIJOS IR SUTARTYS
Ką apie suskystintų gamtinių dujų terminalo-laivo nuomą rodo dokumentai? Tiesa, nagrinėjant juos ir ieškant, kur nukeliauja laivo-saugyklos nuomos pinigai, sukasi galva nuo keistų manevrų, kuriuos aiškinantis kyla daug klausimų dėl tikrųjų SGD terminalo nuomos naudos gavėjų. Matant viešai prieinamą informaciją, susidaro įspūdis, kad specialiai mėtomos pėdos, norint nuslėpti ne tik terminalo įsigijimo aplinkybes, tikrąsias darbų vertes, bet ir tai, kur ir kaip mokami mokesčiai.
Šio epizodo herojai – 2008–2012 m. Vyriausybei vadovaujantis Andrius Kubilius, energetikos ministras konservatorius Arvydas Sekmokas, AB „Klaipėdos nafta“ vadovaujantis Rokas Masiulis bei asmenys, vadovavę įmonei Bermuduose.
2011 m. AB „Klaipėdos nafta“ paskelbė konkursą dėl plaukiojančiosios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu (FSRU) pirkimo, 2011 m. spalio 26 d. buvo atplėšti vokai su pasiūlymais, o 2012 m. kovo 2 d. AB „Klaipėdos nafta“ su Bermuduose registruota bendrove „Hoegh LNG Ltd.“ pasirašė 10 metų nuomos sutartį dėl laivo-saugyklos nuomos. Ant sutarties – p. Roko Masiulio, atstovavusio AB „Klaipėdos nafta“ ir p. Sveinung J. S. Stohle, atstovavusio „Hoegh LNG Ltd.“, registruotą Bermuduose, parašai. Tokios sutarties buvimą patvirtina ir Lietuvos oficialus pranešimas Europos Komisijai. Dar prieš sutarties pasirašymą, o ypač – po jo, viešumoje ima kilti klausimai, kodėl sutartis sudaroma su ofšoru, kad tai gali pakenkti ne tik Lietuvos įvaizdžiui ES, bet ir gali liudyti abejotino skaidrumo dalykus, kaip, antai, mokesčių vengimą, mažiau kontroliuojamą buhalterinę apskaitą
Tokiame fone 2012 m. sausio 31 d. Lietuvoje įkuriama dar viena Hoegh grupės įmonė – UAB „Hoegh LNG Klaipėda“. Savo dokumentuose UAB „Hoegh LNG Klaipėda“ nurodo, kad ji 2014 m. balandžio 11 d. pasirašė dar vieną sutartį, šį kartą su „Hoegh LNG Klaipėda Pte. Ltd.”, registruota Singapūre, dėl laivo-saugyklos „Independence“ nuomos dešimties metų laikotarpiui. Ir tą pačią dieną Lietuvoje esanti UAB pasirašė sutartį su AB „Klaipėdos nafta“ dėl ilgalaikės laivo-saugyklos „Independence“ nuomos. Taigi, pernuomojo ką tik išsinuomotą laivą? Bet kur ir kodėl dingo „Hoegh LNG Ltd.“ iš Bermudų, kuri buvo laivo savininke 2012 m. ir pasirašė pirmąją sutartį su AB „Klaipėdos nafta“? Kodėl atsirado ofšoras Singapūre?
Tuo tarpu jau minėtame Lietuvos pranešime Europos Komisijai pateikiama kiek kita versija:
HLNG [„Hoegh LNG Ltd.“ registruota Bermuduose], vykdydama Sutartį ir vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, siekia perleisti iš Sutarties kylančias teises ir pareigas, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su Perkančiosios organizacijos turima FSRU išpirkimo teise, kurios liktų pačiai HLNG, jai netiesiogiai visiškai priklausančiai dukterinei bendrovei Hoegh LNG Klaipėda, UAB (toliau – HLNG Klaipėda), juridinio asmens kodas 302719517, kurios pajėgumai vykdyti Sutartį yra neblogesni (nemažesni) už HLNG, be to, HLNG lieka solidariai atsakinga už tinkamą Sutarties įvykdymą už HLNG Klaipėda. HLNG teisės ir pareigos pagal Sutartį būtų perleistos HLNG Klaipėda pagal novacijos sutartį, kuri bus sudaryta, jeigu bus priimti reikiami korporaciniai sprendimai ir pritarimai (valdybos sprendimas ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas).
